Lietuvos Aromaterapeutų Asociacija

Mes vienijame profesionalius aromaterapeutus ir aromaterapijos mėgėjus Lietuvoje ir už jos sienų.

Aromatingos Žolinės!

Prisidėkite prie aromaterapijos stiprinimo Lietuvoje skirdami mums 1,2% nuo sumokėto pajamų mokesčio, užpildydami formą FR0512.

Rekvizitai:
Lietuvos aromaterapeutų asociacija
Įmonės kodas: 304255802

Priartėjo prisikėlimo, pavasario, margumynų ir žalumos šventė – Velykos. Susėdę marginti kosmoso ir gyvybės simbolių, tų taip smagiai besiritančių kiaušinių, mes lyg iškviečiame jų magiškąsias galias. Piešiame saules ir žvaigždes, paparčius, augalus, žalčius... Marginame augalų dovanotais dažais. Galų gale grožimės, bendraujame, išsirenkame, suvalgome ir patys įgydami tų magiškų galių. O jei liko – gal užkasame lysvėje – juk padidins derlių, o gal pasiliekame namuose – gal apsaugos nuo dievų rūstybės.

Lietuvos Aromaterapeutų Asociacija linki jums magiškų Velykų spalvų ir ornamentų, ir kad jie neštų jums ir jūsų artimiesiems apsaugą, geras žinias, taiką ir derlių!

Lietuvos aromaterapeutų asociacijos vardu

LAA Vadovė Rūta Aldonytė

Asociacijos naujienos

Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu

„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam gali būti malonus, o kitam – erzinantis.

Šeši spalvų kvapai dėžutėje / Six Color Scents in a Box

Kai prieš kelerius metus Nacionalinėje galerijoje vyko fantastiška Aleksandros Kašubos paroda, spaudoje prašmėžavo žinutė apie Aleksandros draugę parfumerę Danutę Anonis Pajaujis, kuri sukūrė kvapus be galo sinestetiškam, imaginaliniam A. Kašubos pasauliui.

Taip pat perskaičiau kvepalų blogerių tekstuose, kad tie kvapai jau pradingę. Nieko nuostabaus, juk kvapai, kurie buvo supilti į buteliukus 1971 m., kad ir sudėtus į specialų konteinerį-skulptūrą, negali gyventi amžinai.

Dar tada pagalvojau, kad būtų labai įdomu susipažinti bent su kvapų likučiais. Parodoje, deja, tų atkvapių neužtikau.

Tačiau užburiančio grožio Aleksandros Kašubos instaliacijos, miniatiūriniai modeliai, erdvės, bandančios įdarbinti visus pojūčius, tas jos ateities pasaulis liko stipriai įsispaudęs atmintyje. Kartais vis pagalvodavau apie tą jos formų ypatingumą, minkštumą, efemeriškumą ir tuo pačiu panašumą su žmogaus ir natūralios gamtos kūnų ir dvasios formomis. Kartais pagalvodavau, kokie gi vis dėlto kvapai slėpėsi po tomis 6 spalvomis – žalia, mėlyna, raudona, oranžine, geltona ir violetine.

Žinoma, niekas manęs nesiteiravo, o aš irgi nesisiūliau. Taip viskas ir liko...

... kol šiais metais, visiškai netikėtai gavau laiškelį iš Nacionalinės galerijos kuratorės, dr. Elonos Lubytės, kuris mane ir nustebino, ir pradžiugino, ir išgąsdino. Viena yra tiesiog pasmalsauti, o visai kas kita – imtis atsakomybės atkurti kvapą, kuris jau beveik išnykęs. Ir ne vieną, o visus šešis.

Laiškas prasidėjo iškilmingu epistoliariniu tonu:

„kreipiuosi į Jus, kaip parfumerę, su savo buvusių studenčių, menininkių, Elenos Narbutaitės ir Marijos Olšauskaitės rekomendacija.

Noriu Jūsų paklausti, ar būtų galimybė atkurti 1970 m. sukurtus eterinio pagrindo kvapus? Mano rinkinyje saugomas Lietuvos-JAV aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos 1923-2019) skulptūrinis objektas – spalvų kvapų konteineris užpildytas Lietuvos-JAV parfumerės Danutės Pajaujis Anonis eteriniais spalvų kvapais. ...> Objektas sukurtas ir naudotas kaip testeris, atsidarai kamštelį, pamerki testerio juostelę ir vaikštai po spalvotą aplinką uostydamas jos spalvos kvapą.

Spalvų kvapų sudėties aprašas nėra išlikęs, tačiau atidarius dangtelius jų kvapas vis dar jaučiasi. ...> TAI SVARBU, nes galvojame apie galimybę eksponuoti šį spalvų konteinerį su galimybę pažinti kvapus menininkės solo parodoje Nîmes, Prancūzijoje, šių metų rudenį.“

Žinoma, didžiulis ačiū Marijai ir Elenai, kad buvau įtraukta į tą nuostabią sinestezinę kelionę iš praeities į ateitį, kur atvirai sąveikauja kvapas ir spalva.

Prieš paimdama į rankas tuos „Šešis spalvų kvapus dėžutėje / Six Color Scents in a Box“ dar spėjau susigaudyti visokios įmanomos literatūros apie hipių ir ypač Woodstocko kultinius to meto kvapus. Tai irgi pasiūlė tam tikrų gairių. Ir žinoma, ėjau į susitikimą su kvepiančiu meno kūriniu, kaip į pirmą pasimatymą – truputį linkstančiomis kojomis...

Pagaliau laikau rankose tą brangųjį konteinerį su mažyčiais buteliukais viduje, atidarinėjau ir uždarinėjau tuos spalvoto stiklo kamštukus, bandau kažką užuosti... Karpau bloterius pusiau ir mėginu pasiekti ir išsitraukti bent kokius kvapų likučius...

Nuostabiausia turbūt buvo suvokti, kad sinestezija yra universali, kad prieš daugiau nei 50 metų Aleksandros ir Danutės parinktos spalvos ir kvapai visiškai sutapo su mano pačios spalvos ir kvapo sąsajomis.

Tad štai tie šeši spalvų kvapai, taip kaip juos atpažino mano nosis ir sinestetinis gebėjimas:

  1. Tamsiai mėlyna – mandarinų petitgreinų eterinis aliejus (metilo antranilatas). Vaisiškas, Concord vynuogių, pelėsių su gėliškai pudriniais atspalviais. / Petitgrain mandarin essential oil (Methyl anthranilate). Fruity, concord grape, musty with a floral powdery nuance.

  2. Žalia – aitriųjų apelsinų žiedų eterinis aliejus (nerolis). Gėliškas, saldus, žalias, su lengvomis animalistinėmis briaunomis./ Bitter orange flower essential oil (neroli). Floral, sweet, green with animalic facets.

  3. Violetinė – pačiulių eterinis aliejus. Medieniškas, sausas, žemės, žolių, balzamiškas, mėtų./ Patchouli essential oil. Woody, dry, earthy, weedy, balsamic, spicy, minty.

  4. Oranžinė – kvapiųjų kanangų eterinis aliejus (ylang ylang). Saldus, gėliškas, balzaminis, prieskoniškai animalistinis, medieniškas, odos./ Cananga odorata flower essential oil (Ylang ylang). Sweet, floral, balsam, spicy animal, woody, leather.

  5. Rožinė – burboninių pelargonijų eterinis aliejus. Gėliškas, prieskoniškas, raudonų rožių, krapų, melionų./ Bourbon geranium essential oil. Floral, spicy, red rose, dill, melon.

  6. Geltona – degmedžių eterinis aliejus. Saldus, balzaminis, medieniškas, gvajoko, pipirų, kubebos./ Amyris wood essential oil. Sweet, balsam, woody, guaiacwood, peppery, cubeb.

Tiems, kas dar nepavargote skaityti, trumpas akademinis ekskursas:

JAV ir lietuvių aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos 1923-2019) skulptūrinis objektas – Šeši spalvų kvapai dėžutėje / Six Color Scents in a Box – užpildytas Lietuvos-JAV parfumerės Danutės Pajaujis Anonis parinktais kvapais yra klasikinis regos ir uoslės sinestezijos pavyzdys.

Sinestezijos tyrinėtojai iš Olandijos Cretienas van Campenas ir Clara Froger sinesteziją apibrėžia kaip fenomeną, kai vienos juslės modalumo stimuliavimas sukelia jutimus kitos juslės modalume. Kitaip tariant, žmonės, turintys sinestezijos duotybę, patiria jutimus dviejuose juslių modalumuose (kanaluose) vienu metu, kai stimuliuojamas yra tik vienas iš jų.

Šiuo metu Aleksandros Kašubos paroda kartu su 6 atkurtais kvapais jau iškeliavo į Pietų Prancūziją, į Nimo šiuolaikinio meno muziejų Carré d’Art(Nîmes Carré d’Art-Musée d’art contemporain). Apie ją kiek plačiauskaitykite žemiau esančoje nuorodoje.

Kviečiu aplankyti šią parodą 2024 spalio 25 d. - 2025 kovo 23 d.

Nuotraukos: Algė Julija, Vytenis Kriščiūnas

5 kvapai Liudo Truikio parodai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Spalio 18 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.

Šiais metais minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, parodos rengėjai kviečia į šią asmenybę ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai kvapų menininkės Laimės Kiškūnės sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės.

Laimė Kiškūnė, kvapų menininkė, parfumerė apie įkvėpimą sukurti 5 kvapus šiai parodai atsiliepia taip:

„Kvapo pradas yra neatsiejama sinestetinės savo prigimtimi L. Truikio kūrybos (taip pat ir jo gyvenimo) visumos dalis. Kam teko laimė dar L. Truikiui gyvam esant apsilankyti atsiskyrėliškoje jo buveinėje Žaliakalnyje ar veikiau įkopti į ją tarsi į hermetinį kalną, teko įkvėpti ir švelnioje prieblandoje tik jam vienam žinomais debesimis plaukiojantį smilkalų kvapą. Išėjęs iš tų namų išsinešdavai ypatingą įkvepiančią jų atmosferą. Visiškai neabejoju, kad sakraliniai kvapai galėjo smarkiai veikti teosofinės ezoterikos persunktą menininko kūrybą. Jie, kaip ir šviesa, kaip spalva ar kaip erdvinė forma, srūva jo misterinėse scenografijose.

Todėl parodoje šalia žymiausių operų scenografijų kaip natūralus ir savarankiškas aktorius atsirado kvapas, kuris kaip rafinuočiausias gamtos siūlas suveria pačius ypatingiausius menininko kūrinius.

Šiai parodai specialiai sukūriau sakurų kvapą. Sąsajoms su Japonija, o sykiu ir su kitu šventuoju kalnu – Fudzijama – pažadinti. Švelniame ir jaudinančiame japoninių vyšnių kvape galima užuosti karčiuosius migdolus, alyvas, kavos ir vos juntamus žibuoklių bei jazminų pustonius.

Egipto temai ypač dera faraonės Hačepsutos laikotarpio (XV a. prieš m. e.) Myrtinum kvepalų istorinė rekonstrukcija. Netikėta šių kvepalų trikampė ašis – mirtos, ajerai ir lelijos – nepaprastai tiksliai atkuria drėgnų, žaliuojančių pavasarinių Nilo pakrančių įspūdį, o sykiu faraonišką didybę, prabangą ir taurumą.

Smilkalų kvapas tvyrojęs L. Truikio namuose persikėlė į parodą. Pabandžiau jį atkurti tokį, koks jis išliko mano prisiminimuose. Kilnų, gilų, kontempliatyvų, menantį frankincenso, miros, benzoino, gintaro ir kadagių spyglių substancijomis prisodrintus bažnytinius smilkalus.

Žaliaskarė eglė – istorinė lietuviško kraštovaizdžio dalis. Jos spyglių kvapas nepaprastai malonus, minkštas, globojantis ir guodžiantis. Eglių kvapas tamsiai žalias, balzamiškai vaisiškas, su sakų, šviežios žievės ir pirties pustoniais.

Visos šios dieviškosios komedijos apoteozė yra smilkališkas, dūmiškas, pieniškai saldus Indijos santalo kvapas, kuris pripildo parodos erdvę, suteikdamas jai beribį iškilmingumą ir netgi pamaldumą.”

Visos natūralios, aukščiausios kokybės substancijos yra iš Laimės Kiškūnės kvapų kolekcijos – AROMATEKOS.

Kviečiame aplankyti šią parodą.

Lietuvos gamintojų parodoje "Rinkis prekę lietuvišką" sidabro medaliu apdovanotas natūralus BIOCOS alūno dezodorantas CITRUS su bergamotės eteriniu aliejumi.
Paroda
„Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“

BIOCOS parfumerė, Jolanta Cinaitienė apibendrino botaninės parfumerijos tyrinėjimus ir atkūrė istorinius kvepalus, kuriais kvėpinosi iškiliausios asmenybės – Egipto faraonė Kleopatra, Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, karalienė Marija Antuanetė, taip pat vienintelė lietuvių kilmės Lietuvos ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Lietuvos švietimo muziejuje eksponuojamoje 4D parodoje „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“ galite susipažinti net su 8 istorinių asmenybių kvepalais, taip pat parfumerijos istorija nuo seniausių laikų iki pat XIX a., kai atsirado sintetinės molekulės.

Manoma, kad parfumerijos ištakos slypi Senovės Egipte. Kvepalų pavadinimas (agliškai „perfume“) yra kilęs iš lotyniško - „per fumum“ „per dūmus“. Seniausi pasaulio kvepalai buvo gaminami jau prieš 4000 metų smalkalų pavidalu (vadinami kyphi) iš dervų, prieskonių, džiovintų žolelių, vyno, medaus ir kt. Šiais kvepalais-smilkalais buvo smilkomi plaukai ir drabužiai, kurie ilgam įsigerdavo dūmų kvapo.

Kol Europa išgyveno tamsiuosius Viduramžius, Persijos civilizacija ir arabų kultūros šalys mėgavosi filosofijos, literatūros, mokslo, medicinos Aukso amžiumi. Bene žinomiausias persų kilmės gydytojas Avicena (Ibn Sina), ne tik užrašė Medicinos kanonus, kuriais medicina naudojosi net iki XVII a., bet ir ištobulino eterinių aliejų distiliavimą. XI a. Persijoje plačiausiai naudotas rožių vanduo. O distiliavimas variniais alembikais naudojamas iki šių laikų. Be eterinių aliejų botaninė parfumerija buvo neįsivaizduojama iki pat XX a., kai jų vietą užėmė sintetinės aromatinės molekulės.

Manoma, kad alembikai į Europą atkeliavo XIV a. Legenda byloja, kad 1380 m. Vengrijos karalienei vienuolis padovanojęs kvapaus skysčio. Septyniasdešimtmetė valdovė nuolat skundėsi bloga sveikata, bet vos tik paragavusi šio skysčio nuoviro (tuo metu kvepalais ne tik kvepinosi, bet ir vartojo kaip vaistus - į vidų), ji tuojau atgavo jėgas. Karalienė atrodė taip pajaunėjusi, kad Lenkijos karalius nedelsdamas paprašė jos rankos. Istorijos šaltiniai tokios karalienės nemini, tad ši istorija labiau legenda nei tikrovė. Bet Vengrijos karalienės vanduo – iš tiesų egzistavo ir pasižymėjo tuo, kad tai pirmieji kvepalai Europoje, pagaminti su alkoholiu!

Kvepalų formulės visais laikais buvo laikomos paslaptyje, tad nebuvo lengva atrasti istorinių kvepalų aprašus ir ingredientus. Apie Lietuvos parfumeriją žinių ypač mažai, tad parfumerė Jolanta Cinaitienė pasirinko atkurti karalienės Barboros Radvilaitės kvepalus, apie kuriuos buvo galima atrasti patikimos informacijos Krokuvos archyvuose. Tikriausiai smalsu, kuo kvėpinosi iškiliausia Lietuvos didikė, Lietuvos ir Lenkijos karalienė? Barbora Radvilaitė nebuvo tipiška Renesanso moteris. Kai tuo metu Europoje praustis nebuvo madinga, Barbora prausdavosi pašildyto vandens kubile ilgai ir dažnai. Šį įprotį iš mylimosios perėmė ir Žygimantas Augustas. Istoriniuose šaltiniuose aptiktame paveiksle matyti, kad prie Barboros Radvilaitės diržo kabo pomanderis (apvalus sidabrinis papuošalas su skylutėmis, į kurį buvo patalpinami sausi kvepalai, kurie nuo judesio linguodavo ir skleisdavo aromatą).

Kvepalai, pasakoja ne tik asmenybės, bet ir laikmečio, žmonijos, kultūros ir estetikos raidos istorijas. Kad tai atskleisti, parfumerė pasitelkė Baroko epochos Liudviko XIV ir Mumtaz Mahal imperatoriaus žmonos, kuriai pastatytas Tadž Mahalis, kvepalų palyginimą. Tuo metu, kai visa Europa nesiprausė ir vengė vandens, o kvepalai turėjo maskuoti natūralų kūno kvapą, arabijos kultūros kraštuose klestėjo kvapų ir švaros kultas. Tai ypač jaučiama šių dviejų asmenybių kvepaluose.

Garsiausių istorijos asmenybių kvepalai atkurti tik natūraliomis, botaninėmis ir gyvūninės kilmės medžiagomis, daugelis jų – archajiškos ir modernioje parfumerijoje nebenaudojamos.

Paroda veiks iki 2024 m. spalio 26 d. Parodą kviečiame aplankyti Lietuvos švietimo muziejuje, Vytauto pr. 52, Kaunas.

Istoriniai Kauno rotušės kvapai

Kauno rotušė, ką tik avėrusi duris lankytojams, tapo kasdienybės teatru. Kiekviename žingsnyje rotušės lankytojas susiduria su pagrindiniu to teatro veikėju – MIESTU kaip socialiniu organizmu, kuris turi savo fiziologiją ir anatomiją, kuris laiko tėkmėje juda, keičiasi, cirkuliuoja, auga, skamba ir kvėpuoja...

Prie to teatro kūrimo prisidėjau ir aš. Turėjau nuostabią galimybę savo jaunystės miestui sukurti tris kvapus. Tiksliau, kvapais galėjau išreikšti savo meilę ir susižavėjimą laikinosios sostinės istorija, jo žmonėmis ir jų kasdienybe.

Lankydamiesi rotušės ekspozicijoje, atrasite tris kvapus: du iš jų kaip lokalius taškus, o vieną pasklidusį ir klaidžiojantį visoje rotušėje.

Pačioje ekspozicijos apačioje – rūsyje – slypi, kaip ir pridera, miesto ištakos. Viduramžių miestas. Jo kvapas sukoncentruotas specialioje kolboje.

Viršuje – mėlynoje erdvėje, kuri skirta mūsų gyvybės pagrindui – vandeniui, aliumininiame vamzdyje glūdi 20 a. urbanizuoto, industrinio pasaulio atributo – mazuto – kvapas, kuris ilgus metus beveik nepertraukiamu srautu tekėjo į Nemuno vandenis.

Toje pačioje mėlynoje erdvėje laisvai sklinda ir trečiasis – miesto, nuprausto lietaus, kvapas. Tai vilties, gyvos ateities kvapas.

Laimė Kiškūnė, 2024 m.

Kauno miesto muziejus Kauno rotušė

Edukacija Santaros klinikų Vaikų psichiatrijos skyriuje

lankiausi Santaros ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje ir vedžiau kvapų edukaciją stacionare besigydantiems vaikučiams. Vaikai tyrinėjo lengviausiai atpažįstamus – citrusų aromatus. Rodos, taip gerai pažįstami citrusiniai vaisiai, bet vaikai atrado juose naujų potyrių ne tik per uoslę, bet ir lytėdami, ragaudami.

Vaikams ypač patiko psichologo Jonathan Benavides išmokytas „drugelio apkabinimas“: vaikams jis buvo kaip žaidimas, suteikiantis šilumos ir jaukumo, kol gyvena vieni, toli nuo savo šeimos.

Vaikai kvapus vertina asociatyviai, pavyzdžiui, laimas daugeliui asocijavosi su Coca Cola. Ar žinote kodėl? Nes originaliame šio gėrimo recepte yra laimų aliejaus, o dabartiniame gėrime naudojamas laimų aromatas. Tad gaminant roletes daugelis prašė „Koka Kolos su vanile“

Prieš edukaciją vaikai žymėjo lapeliuose savo nuotaiką: dažniausias atsakymas buvo – pavargęs, piktas, o po edukacijos visi vaikai piešė laimingus veidukus ir širdeles. Tai – aromaterapijos galia!

BIOCOS biocos.lt - natūrali lietuviška kosmetika, BIOCOS Aroma ir Santaros ligoninė susitarė dėl labdaros edukacijų tęstinumo Vaikų raidos centre. Tad aplankysiu vaikučius dar ne kartą!

Jolanta Cinaitienė

BIOCOS prekės ženklo įkūrėja, kvapų kūrybos vadovė

Lietuvos aromaterapeutų asociacijos Vadovė Dr. Rūta Aldonytė pristato pranešimą prestižinėje aromaterapeutų konferencijoje Botanica 2024.

Lietuvos Aromaterapeutų asociacijos vadovė dr. Rūta Aldonytė nuo 2023 metų rugsėjo pradeda darbą Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros produktų, gyvūnų ir kitų gyvų organizmų, naudojamų teikiant papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo ekspertų KOMISIJOJE.

Apie įstatymą, komisiją ir kitus teisnius aktus.

Lietuvos Aromaterapeutų asociacija prisijungė prie Girių spiečiaus iniciatyvos, kur susitelkė organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis dėl esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.

Tinklaraštis

Beautiful thoughts from our clients

Linda Moore

”Inspiration and imagination underpins their work. The team respects design traditions and does the utmost to maintain them. It's a place where people work with integrity.” 

MaTthew Smith

” It's clear they strive to improve client service by developing the right blend of technology and creativity to make sure every job done is done as efficiently as possible.” 

Frank Landwick

” They believe in the power and versatility of technology to make their services better, to enable them to deliver the best results possible. They make service a clear priority.”