Eterinių aliejų kokybės kriterijai

Parengė aromaterapeutės Laimė Kiškūnė ir Jolanta Cinaitienė

Prancūzijoje aromaterapija pripažįstama medicinos dalimi, todėl yra gana detaliai reglamentuota. Siūlome vadovautis Prancūzijoje pripažintais aromaterapinių produktų kokybės kriterijais, kuriuos nustatė prancūzų ir belgų aromaterapeutai, mokslinės ir medicininės aromaterapijos kūrėjai: farmacininkas aromatologas, Pranarôm tiriamosios laboratorijos vadovas, tarptautinės aromaterapijos mokyklos įkūrėjas Domique Baudoux, aromatologas, vieno žinomiausių mokslinės aromaterpijos vadovėlių „L‘aromatherapy exactement‘ autorius Pierre Franchome bei gydytojas Daniel Penoel. Lietuvoje šiais kriterijais ilgalaikėje praktikoje vadovaujasi patyrę aromaterapeutai: Laimė Kiškūnė, vykdanti aromaterapinę praktiką virš 20 metų, Jolanta Cinaitienė, vykdanti aromaterapinę praktiką virš 10 metų.

Siūlome atsižvelgti į Europos ir Lietuvos aromaterapeutų bendruomenės lyderių patirtį ir vadovautis jų nustatytais griežtais eterinių aliejų kokybės kriterijais.

Ant kokybiško aromaterapinio produkto – eterinio aliejaus – pakuotės turėtų būti nurodyta ši informacija, kuri leidžia įvertinti eterinio aliejaus kokybę ir padeda praktikuojančiam aromaterapeutui tinkamai pasirinkti eterinį aliejų savo aromaterapinėms procedūroms:

1 – Botaninis sertifikavimas

Tikslus augalo botaninis pavadinimas: turi būti nurodyta gentis, rūšis, porūšis, kultivaras, kad būtų išvengta klaidų, galinčių atsirasti naudojant vietinius, liaudiškus, empirinius pavadinimus, rizikos. Pavyzdžiui, eukaliptų yra per 400 rūšių, ir kiekvienos iš jų eterinis aliejus skiriasi savo sudėtimi ir poveikiu žmogaus organizmui, tad labai svarbu ant pakuotės nurodyti ne tik empirinį lietuvišką pavadinimą „Eukaliptų eterinis aliejus“, bet ir botaninį pavadinimą, iš kurio konkrečiai augalo distiliuotas eterinis aliejus: Eucalyptus globulus, Eucalyptus radiata, Eucalyptus citreodora ir t.t.

2 – Geografinė kilmė

Šalies ar regiono pavadinimas suteikia reikalingą informaciją apie aromatinių augalų biotopą (aplinkos faktorius) ir nurodo tam tikrą biocheminę sudėtį. Pavyzdžiui, Lavandula angustifolia eterinio aliejaus cheminė sudėtis skirsis priklausomai nuo augimvietės – ar levanda užauginta Prancūzijoje, Bulgarijoje ar Lietuvoje. Šie eteriniai aliejai nėra lygiaverčiai teikiant aromaterapines paslaugas.

3 – Auginimo būdas

Ši informacija nurodo – augalas yra laukinis ar auginamas, užaugintas ekologiškai ar ne, jeigu tai retas augalas (pvz., santalų ea) iš atsinaujinančių šaltinių ar ne.

4 – Augalo išsivystymo stadija

Eterinių aliejų biocheminės sudėties savybės kartais priklauso nuo augalų vystymosi stadijos: augalai surinkti prieš, po ar žydėjimo metu. Pvz., levandų žiedų eterinis aliejus arba levandų žolės eterinis aliejus.

5 – Distiliuojama augalo dalis (ar spaudžiamas citrusinių šeimos augalų atveju)

Eterinių aliejų biocheminė sudėtis kinta priklausomai nuo distiliuojamo augalo dalies ar organo. Ceiloninių cinamonų žievėje yra didelis canamaldehido (stipriai dirginanti medžiaga) kiekis, kurio yra tik pėdsakai to paties medžio lapų eteriniame aliejuje.

6 – Gavybos būdas

Gavybos būdas: šaltas spaudimas, distiliavimas vandeniu, distiliavimas vandens garais taip pat turi įtakos eterinių aliejų sudėčiai. Ypač šaltasis citrusų (bergamočių, citrinų, žaliųjų citrinų) spaudimas, kurio metu į eterinį aliejų patenka bergaptenai, kurie yra fototoksinės medžiagos.

7 – Chemotipas

Chromatografinė dujų analizė kartu su masių spektrografija (GCMS) suteikia detalią esminę informaciją apie eteriniuose aliejuose randamas ypatingas ir būdingas molekules. Todėl šalia augalo pavadinimo turi būti nurodytas ir chemotipas, pvz., vaistinių rozmarinų, cineolo CT; vaistinių čiobrelių, linalolo CT; keturbriaunių čiobrelių, timolio CT ir t.t.