Kvapnusis frankincensas iš Omano: kaip jį naudoja patys omaniečiai ir ką tyrinėja šiuolaikinis farmacijos mokslas

Boswellia sacra  – smilkalinės bosvelijos medžio derva Europoje vadinama frankincensu, protestantiškuose kraštuose – ladanu, o Arabijos kraštuose ši kvapni derva vadinama Al Luban ir arabiškai reiškia „tai, kas ateina iš pieno“. Tie, kas domisi aromatiniais augalais, smilkalinės bosvelijos (boswellia sacra) medžio pristatinėti nereikia. Bet jei dar tik pradedate savo kelionę į aromatinių augalų pasaulį, tuomet įspėju – tai gali būti meilė iš pirmo įkvėpimo. 

Nuo seno žmones smalsiai domina kvapnios substancijos. Tad nenuostabu, kad frankincenso panaudojimo istorija siekia 7 tūkst. metų patirtį. Šis balzaminis, subtilus dūmas naudojamas beveik visose religinėse konfesijose Dievui pagerbti (katalikų, ortodoksų, musulmonų, judaistų, induistų), jo palankumui pelnyti bei besimeldžiančiųjų dvasiai pakylėti. Dar priešislaminiais laikais didžiuliai frankincenso dervos karavanai keliavo sudėtingais sausumos keliais per dykumas į populiariausius prekybos miestus ir uostus, iš kurių pasklisdavo tiek po Europą, tiek po Aziją ir Indiją. Išraiškingai kvapni derva visais laikais buvo prabangos prekė. Tačiau nepaisant kainos, jos populiarumas ir šiandien atrodo neįtikėtinai milžiniškas. Kasmet kupranugarių ir laivų pagalba iš Omano Dofaro regiono po visą pasaulį pasklisdavo šimtai tonų šios kokybiškos dervos. 

Rašytiniai šaltiniai, archeologiniai radiniai, senovės daiktų ir statinių statyba byloja apie frankincenso dervos panaudojimą visose senosiose kultūrose. Biblijoje frankincensas irgi minimas daugiau nei 20 kartų (dažniausiai tiesiog kaip „smilkalai“), kaip įvairių tepalų, smilkalų sudedamoji dalis. Taip pat ir kaip trijų išminčių dovana Betliejaus kūdikėliui Jėzui.

Po Romos imperijos žlugimo šiuolaikinė Europa smilkalinės bosvelijos dervą tarsi iš naujo atranda Frankų imperijos pagalba. Karolio Didžiojo palaikomi ir vystomi prekybiniai kultūriniai ryšiai tarp Rytų ir Vakarų pasiekia net atokiausius Šiaurinės ir Rytinės Europos kraštus. Tad nekeista, kad šiuose kraštuose ši derva imta išdidžiai vadinti „frankincenso derva“ arba „Franko smilkalais“. Mat tais laikais epitetas „Frankas“ reiškė kilmingumą, grynumą ir laisvę.

Sunku pervertinti kvapniųjų dervų panaudojimo svarbą praeities kasdienėje buityje ar reikšmingiems gyvenimo įvykiams paminėti, papuošti (gimimas, vestuvės, mirtis). Tuomet, kai žmonija neturėjo sintetinių antibakterinių medžiagų, kvapiosios dervos antibakterinės, priešgrybelinės ir priešvirusinės savybės buvo ypač vertinamos sveikatinimui, prevencijai ir sunkių ligų gydymui. O ir šiandien aromatinių dervų panaudojimas ypač platus: nuo natūralios kosmetikos ir parfumerijos iki farmacijos.

Frankincenso naudojimas šiuolaikiniame Omane

Metų pradžioje savo kelionės į Omaną metu turėjau galimybę pati stebėti ir įsitikinti, kokią svarbią vietą frankincensas užima kasdieniniame šios šalies žmonių gyvenime. Tik išlipus iš lėktuvo jau oro uoste visus atvykstančius pasitinka malonus smilkstančio Bosvelijos medžio dervos kvapas. Restoranai, mažos užkandinės, viešbučiai ir privatūs svečių namai lankytojus pasitinka kvapniu dūmo rūku. Ir kur tik beeitum - lengvas kvapo šleifas lydi visa dieną.

Arabų šalyse manoma, kad frankincenso kramtymas didina intelektą. Frankincensas kramtomas ir dėl gaivaus burnos kvapo bei burnos ertmės higienai palaikyti, virškinimui gerinti, kvėpavimui lengvinti. Smilkalinės bosvelijos derva nuo seniausių laikų smilkoma esant vaisingumo problemoms moterims ir impotencijos vyrams.

Farmacijos mokslo tyrinėjimo objektas

Šiuolaikinė farmacija atlieka daug įvairių tyrimų su boswellia sacra derva ir įvairiais jos ekstraktais. Klinikinių ir laboratorinių tyrimų pagalba dar kartą patvirtinamos terapinės boswellia sacra dervos savybės jautriai odai ir gleivinei, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti. 

Šiais laikais dažniausiai atliekami antioksidacinių frankincenso dervos savybių tyrimai bei priešuždegiminiai (ypač aktualūs autoimuninių ligų atvejais), net ir priešvėžiniai tyrimai, kuriuose dėmesys koncentruojamas į bosvelinės rūgšties savybes. Didžiausi šios rūgšties kiekiai randami būtent smilkalinės bosvelijos (boswellia sacra) dervoje. 

Frankincenso dervos vertinimo skalė

Viso pasaulyje priskaičiuojama apie 200 skirtingų bosvelijos medžių rūšių. Šiame straipsnyje aptariame pačią rečiausią, aromatingiausią pietiniame Omano regione labai ribotame areale augančią boswellia sacra rūšį.

Smilkalinės bosvelijos (boswellia sacra) medžiai auga labai sausame, kalkingame ir akmenuotame dirvožemyje. Tik nuo vandenyno atklystanti nedidelė drėgmė ir ypač reti musoniniai lietūs užtikrina minimalų drėgmės kiekį ir tinkamas sąlygas šiems medžiams augti. Kalnuose augantys medžiai auga lėčiau, bet užauga didesni ir gyvena ilgiau, išskiria daugiau dervos. Derva būna tamsesnė ir sudėtyje turi didžiausią eterinių aliejų kiekį. 

Tiek pačiame Omane, tiek tarptautinėje bendruomenėje įsigalėjusi nereglamentuota frankincenso dervos vertinimo skalė. Iš lūpų į lūpas bei iš vieno šaltinio į kitą keliauja vertybinė orientacija, jog žalsva ir balta boswellia sacra dervos yra pačios rečiausios ir kokybiškiausios. Ir iš tiesų - žalioji įvairiomis legendomis ir mitais apipinta derva labai reta, rinkoje tokia derva pati brangiausia. 

Bowellia sacra medžiai turi du požievio sluoksnius – žalią ir oranžinį. Tarp šių dviejų požievių ir teka smilkalinės bosvelijos derva. Nuosaikus sakinimo sezonas trunka nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos (deja ne visi sakintojai to laikosi). Šiuo laikotarpiu sakinami medžiai lengviausiai „užgyja“ ir duoda kokybiškiausią dervą. Ypač vertinama rugpjūčio mėnesį surinkta derva. Kuo toliau nuo vandenyno ir arčiau dykumos, tuo plonesnis boswellia sacra medžio požievinis sluoksnis bei dervos pagamina mažiau. Tokios dervos spalva šviesiai balta ir rinkoje jos parduodama mažiau. Vertybinė-prekybinė sistema visuomet remiasi pasiūlos-paklausos pusiausvyra. Tad nenuostabu, jog ir šiandien balta frankincenso derva labiau vertinama. Nors iš tiesų kalnų tamsesnė boswellia sacra derva yra ypač malonaus, sodraus balzamiško kvapo ir sudėtyje turi didžiausią eterinių aliejų kiekį. Būtent tokią dervą labiausiai vertina vietiniai žinovai ir distiliuotojai.

Tad į ką tikrai verta atkreipti dėmesį renkantis frankincenso dervą? Pirmiausia - į botaninę frankincenso rūšį (boswellia sacra), grūdelių dydį (didesnių grūdelių derva lėčiau sensta ir kietėja, ne taip greitai išgaruoja dervoje esantys eteriniai aliejai) ir į dervos kvapnumą. O dervos atspalvis ir kvapo niuansai yra labiau asmeninio skonio reikalas nei išskirtinės kokybės ženklas.

Dervos naudojimo būdai

Kvapniosios medžių dervos yra koncentruočiausios aromatinės pirminės augalinės žaliavos, kurias be jokių specialių pastangų lengva išgauti tiesiog iš gamtos. Visos kitos aromatinės medžiagos tam, jog jas sukoncentruotume iki stipraus, stabilaus kvapo, reikia specialiai ekstrahuoti, pvz., distiliuoti, mirkyti ir pan. Dervas gi gauname dovanų, pačiu gražiausiu, gryniausiu baltų medžio ašarų pavidalu. Tad ir panaudoti jas terapijai ir kasdieniam olfaktoriniam pasimėgavimui labai paprasta. Pakanka nedidelį dervos gabalėlį uždėti ant smilkymui skirtos anglies „tabletės“ ar paprasto angliuko iš laužo ar židinio. Anglis neturi būti raudona, įkaitusi, nes tuomet derva sudega. Geriau palaukti, kol anglis pabals ir karštis šiek tiek atslūgs. Tuomet tiesiogiai ant anglies arba ant aliuminio folijos lakštelio galima dėti frankincenso dervos gabalėlius ir mėgautis dievus bei žmones sujungiančiu švento dūmo aromatu, mintyse keliaujant per 7 tūkst. metų žmonijos istoriją.

Boswellia sacra kvapas ypač tinka šiuolaikiniam pavargusiam, pernelyg aktyviam protui pailsinti nuo vaizdų ir minčių kakofonijos išvargintoms būsenoms raminti. Aromatingas dūmo kvapas bažnyčiose, mečetėse ir kitose šventovėse nuo seno buvo naudojamas ramiam susikaupimui, sąmoningumui didinti. Tarp kitko, vasaros ir rudens vakarais gerai baido visus vabzdžius. Dervų smilkymas teigiamai veikia mūsų psichiką, suteikia vidinio komforto jausmą, labai tinka žmonėms, kenčiantiems nuo potrauminio streso sindromo, jaučiantiems vidinę tuštumą, sąstingį. Boswellia sacra turi savybę nuraminti protą ir nenutrūkstantį vidinį konfliktą. Ji labai tinkama tiems, kas siekia pažangos savo dvasiniuose ieškojimuose, nes pakylėja dvasiškai ir emociškai.

Netrukus pakviesiu į mokymus, kurių metu galėsite pasisemti daugiau žinių apie įvairesnį kvapiųjų dervų panaudojimą bei gyvai degustuoti įvairias dervų rūšis. Sekite informaciją Lietuvos aromaterapeutų asociacijos puslapyje bei socialiniame tinkle Facebook  Gera Patarlė https://www.facebook.com/GeraPatarle2/.

Literatūros šaltiniai:

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32680575/

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35789857/

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33028915/

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0031942214004348?via%3Dihub

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9308809/

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35871254/

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32330512/